Nors karkasiniai namai Lietuvoje tampa vis labiau įprastu pasirinkimu, ne visi jų savininkai džiaugiasi galutiniu rezultatu. Kodėl? Ogi dėl netinkamų sprendimų statybos metu. Nesvarbu, ar stato pats, ar samdo meistrus – kai kur taupoma ten, kur negalima, o kai kur tiesiog trūksta žinių. Šiame straipsnyje – apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurių išvengus karkasinis namas gali tapti šiltu, tvirtu ir ilgaamžiu būstu.
Konstrukcija
Karkasinio namo pranašumas – greita statyba ir lankstus projektavimas. Tačiau kai kurie projektai reikalauja daugiau žinių. Jei norisi sudėtingesnio plano, išskirtinės formos ar antro aukšto – be gero konstruktoriaus neišsiversi. Vien lakios fantazijos čia nepakaks – klaidingai suprojektuotas ar silpnai pastatytas karkasas gali reikšti girgždančias grindis, linkstantį stogą ar net konstrukcinius pažeidimus.
Apdaila
Karkasiniam namui galima pritaikyti daugybę skirtingų apdailos medžiagų – ir čia dažnai prasideda bėdos. Ypač kai pasirenkami sunkesni, neventiliuojami fasadai, tokie kaip dekoratyvinis tinkas, klinkeris ar šiltinimas poleriutanu. Jei tokia apdaila montuojama ant drėgnos konstrukcijos ar neįrengus tinkamos ventiliacijos – drėgmė lieka viduje. Pasekmė? Pelėsis, grybelis ir nuolatinės problemos. Todėl, jei nori gražaus, bet ir saugaus fasado – būtina pasitarti su specialistu.
Mediena – taupyti reiškia rizikuoti
Mediena yra karkasinio namo „stuburas“. Bet net ir šiandien daug kur vis dar naudojama nepakankamai išdžiovinta ar netinkamai paruošta mediena. Toks sprendimas atrodo pigesnis, bet ateityje kainuoja brangiai – tiek tiesiogine prasme, tiek nervais. Drėgna ar nekalibruota mediena gali deformuotis, susisukti, prarasti tvirtumą, grįžti į ankstesnę formą. O jei dar „ekologiškai“ neaišku kuo apipurkšta – bėdų gali būti daugiau nei naudos.
Išvada paprasta: jei jau investuoji į namą, mediena turi būti kokybiška, išdžiovinta ir labai tiksliai apdirbta.
Šiltinimas
Dažniausiai karkasiniai namai šiltinami mineraline vata – tai įprastas ir ekonomiškas sprendimas. Tačiau net pati geriausia vata neveiks, jei bus netinkamai sumontuota. Viena dažniausių klaidų – netinkami atstumai tarp konstrukcijų. Kai tarpai per dideli, vata praranda kontaktą su paviršiais, pradeda „sėsti“ arba tiesiog neveikia taip, kaip turėtų.
Taip pat svarbu – vata turi būti apsaugota nuo drėgmės, dedama suspaudžiant, be tarpų. Viskas turi būti sandariai, tiksliai. Kitaip šiluma bėgs, o per žiemą reikės daugiau nei vienos papildomos antklodės – tiesiogine prasme.
Sandarumas
Daugelis vis dar nuvertina sandarumą. „Užteks vatos“, – pagalvoja. Deja, ne. Jei namas nesandarus, šaltas oras ras kelią į vidų net per mažiausius plyšelius. Vėjas „pūs“ tiesiai pro sienas, o šildymo sąskaitos išsipūs dar labiau.
Todėl statant karkasinį namą būtina naudoti sandarinimo plėveles, specialias juostas ir kruopščiai „užkamšyti“ visus sujungimus. Šiandien egzistuoja ir specialūs testai, kuriais tikrinamas sandarumas – tikrai verta juos atlikti, kad paskui netektų gailėtis.
Karkasiniai namai – puikus pasirinkimas, bet tik tada, kai viskas daroma teisingai. Didžiausios problemos kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl netinkamų sprendimų, pigiausių medžiagų ar noro „padaryti greitai ir pigiai“.
Jei galvoji apie tokio tipo namą – skirk laiko pasidomėti, pasitarti su patyrusiais specialistais, ir taupyk ten, kur galima, bet ne ten, kur tai kainuos per brangiai. Tada tavo karkasinis namas bus ne tik šiltas ir tvirtas, bet ir ilgaamžis.
