Lietuvos klimatas nėra tropinis – uraganai pas mus retos išimtys, tačiau kiekviename sezone pasitaiko stiprių audrų bei gūsingų vėjų. Pagal statybos normas Lietuvoje pastatai projektuojami atlaikyti ~28–32 m/s vėjo greitį ir iki ~160 kg/m² sniego apkrovą, priklausomai nuo regiono. Tokios apkrovos yra įveikiamos tinkamai suprojektuotam karkasiniam namui, todėl medinis namas gali būti ne mažiau atsparus vėjui ar sniegui nei mūrinis. Svarbu suvokti, kad bendrą namo tvirtumą lemia visa konstrukcija kaip visuma – sienos, stogas, grindys ir pamatai turi veikti kartu, pasipriešinant vėjo sukeltoms jėgoms.
Pagrindinės priemonės vėjo ir audrų atlaikymui:
- Pilnas sienų sustandinimas plokštėmis: Visos karkasinės sienos turėtų būti apkalamos konstrukcinėmis plokštėmis (OSB ar fanera). Tyrimai rodo, kad pilnai apkaltos sienos namą padaro 2–3 kartus atsparesnį stipriam vėjui ar net žemės drebėjimams. Tinkamai pritvirtintos plokštės veikia kaip diafragma, neleidžianti namui „išsiklaipyti“ esant dideliam vėjo spaudimui. Vengtina naudoti tik minkštas izoliacines plokštes ar ploną apkalą be tvirto skydo – tokia siena bus pernelyg lanksti ir neatspari gūsiams.
- Įstrižinės įstrankos ir kampų sutvirtinimai: Karkaso sienose būtina įrengti įstrižaines (kryžmines juostas). Įstrižinės lentos, įmontuotos tarp statramsčių, suteikia sienoms papildomą šoninį stabilumą – jos padeda išlaikyti sienų vertikalumą ir padidina atsparumą vėjo apkrovoms. Taip pat visuose konstrukcijos kampuose ir jungimo taškuose naudotini metaliniai kampainiai, plokštelės bei tvirti varžtai arba vinios – tai „suriša“ namo karkasą į vieną standų rėmą.
- Tvirti sujungimai su pamatais ir stogu: Labai svarbu užtikrinti gerą karkaso sujungimą su pamatu bei stogo konstrukcija. Medinio namo sienų apatinė dalis prie pamatų tvirtinama ankeriniais varžtais (inkarais) – tai neleidžia vėjui pakelti ar nustumti namo. Taip pat naudojamos specialios metalinės jungtys gegnių tvirtinimui prie sienų viršaus. Šios priemonės užtikrina, kad net ir smarkiai pučiant vėjui stogas liks tvirtai „pririštas“ prie sienų, o sienos – prie pamatų. Pavyzdžiui, JAV regionuose, kur siaučia uraganai, tokie tvirtinimo elementai yra privalomi, ir jie sėkmingai apsaugo medinius namus net esant >150 km/val vėjui.
- Stogo konstrukcija pritaikyta sniegui: Lietuvoje per pūgas ant stogų gali susikaupti kelių dešimčių centimetrų sniego sluoksnis. Karkasinio namo stogo gegnės ir kiti elementai turi būti parinkti taip, kad atlaikytų regionui būdingą maksimalią sniego apkrovą. Dažniausiai tai pasiekiama parenkant tinkamą gegnių skerspjūvį bei žingsnį pagal statybos normas. Taip pat padeda stogo forma – statesnis šlaitas natūraliai leidžia sniegui lengviau nuslysti. Jeigu namas projektuojamas vietovėje, kur sniego daug, rekomenduojama vengti labai mažo nuolydžio stogų arba plokščių stogų, nebent konstrukcija specialiai sustiprinta. Tinkamai suprojektuotas medinis stogas gali saugiai išlaikyti net ir storą, šlapią sniego sluoksnį kiekvieną žiemą (tai įrodo, pavyzdžiui, Skandinavijoje stovintys karkasiniai namai, kurie kasmet neša didelį sniego svorį be pažeidimų).
Apibendrinant, kokybiškai suprojektuotas ir pastatytas karkasinis arba modulinis namas atitinka visus reikalavimus vėjo ir sniego apkrovoms. Lietuvos statybos reglamentai užtikrina, kad net ir lengvas medinis namas bus stabilus – svarbu laikytis projektinių sprendimų ir naudoti tinkamas medžiagas. Kaip pažymi specialistai, karkasiniai namai nėra tokie ir lengvi, 50kv.m. namas sveria apie 20t. Priklauso nuo namo baigtumo. Todėl šie karkasiniai moduliniai namai nėra mažiau stabilūs ar mažiau tvirti nei mūriniai, jei tik laikomasi kokybės reikalavimų ir geros statybos praktikos.
Mes kiekvienam objektui atskirai skaičiuojame statiką. Statika – inžinerinė praktika, nagrinėjanti, kaip įvairios apkrovos (svoriai, vėjas, sniegas, žmonės ir kt.) veikia pastato konstrukcijas. Ir kaip tos konstrukcijos atlaiko tas apkrovas nejudėdamos, nelūždamos ir neiškrypdamos. Ir pagal tai sprendžiama, kokio storio mediena bus reikalinga, kokie tarpai tarp gegnių ir t.t.
